Vėl vasara, birželis, žiedų siautimo metas,
Pasklidęs vakarais saldus jazminų kvapas,
Trumpa naktis, užkritusi rasa,
Pražydusi sodely aguona.
 
Svajojai apie tai, prisipažink – svajojai,
Ir visa jau yra, ne tolimas rytojus.
Paimki jos ramybę, gerumą pasiimk,
Palikęs sau truputį, kitą draugams dalink.
 
Tegul palieka toliuos žmogaus šalti jausmai,
Pažvelk į lauko gėlę, kaip šypsos tau šiltai.
Pamiršk, kas buvo pilka, buvo nuobodu,
Gyvent atėjo laikas vasaros sapnu.