Tegul tyli šį rytą mortyros —
Nesiruošiau tavęs užkariauti.
To tradicijos nepripažįsta
ir dar protas suvaldo aistras.
Užkalbėjimais melsiu jusles,
Kad atskirtų žėrutį nuo aukso.
Karalienę orumas kankina —
Su bet kuo ji nebūna bet kas.
Liksiu stiklo pily,
Kur bežvelgsi — žalojančios briaunos.
Sudaužyti? Galiu.
Tik ar verta? Metęs dovanas tu nueini.
Kas iš moters beliks, 
Jei jinai kibirkščiuoja ir kaunas?
Su durklu prie gerklės
Tu tik priešą matysi many.
Eik. Linkiu tau sėkmės.
Nematai — nosinaite mojuoju
Lyg paliaubų iškėlusi vėliavą,
Nors ja šluosčiausi ką tik akis.
Nebandyki tiktai atsigręžt,
Kilnumu kol savu abejoju,
Nes mortyros dar šūviui paruoštos
Ir ištrūkti dar gali „Ugnis!.."