Skęstantis nakties siluetas,
Ilgesio virvėm suraižytas,
Krintantys ryto lašai
Iš žemės,
Ir iš dangaus – tylios aimanos.
Prie mano upės - pamiršęs gyvenimą
Rūkas,
Dabar, gal rytoj, ar jau niekad:
Nebūsi?
Perregimas, bet nemarus išgyvenimas,
Tik tiek, kaip ir kiekvienas rytas,
Vis naujas, išnykstantis, tavo gyvenimas.