------------
Mes išmintingi, išdidūs —                                                     
kartais sąmojis netelpa į kišenes,
pavojingi, kandūs tarsi zyziantys uodai, 
bandom gesinti vos rusenančias ugneles...

-------------
Praeitis – susapnuotas sapnas,
blankūs lopinėliai neaprėpiamame fone,
kvapas nužydėjusių gėlių ar
išlikę titrai ekrane mėlyname?..

--------------
Žmogus be sparnų,
bet mintys plasnoja aukštai erdvėje,
jos neboja vėjų nei audrų, o
pailsusios savo pasaulyje skęsta...

--------------
Kaip toli tie pavasariai,                                 
kada laime spindėjai,
kada atrodė visi keliai atviri —
kur jie dabar?
Nejaugi viską nusinešė vėjai —
akiratyje belikę tik medžiai žali,
o tu tyli?..