Žvilgsniu lydėjai aplinką —  
kas žemėje gyva, negyva,               
mėnulio diską apglėbdavai,                
ir neatradai, kur jų pabaiga?..                  
Žvilgsniu kvietei, grūmojai,                
plaukei tarsi jūros bangomis,                 
nebojai išsakytų žodžių tau,                   
abejojai mintimis savomis...
             
Kada du atkaklūs žvilgsniai susitiko,           
lyg žaibas perskrodė tavas mintis —                 
žingsnis į būtį paslaptingą, deja,                  
kaip atklydo, taip nutolo – lemtis?                 
-----------------------------------
Gyvenime žvilgsniai lydi visada,
Visad apsuptyj lyg belaisvė esi:
smagu — žvilgsniai myli, pavydi,
su jais nutolsti ar gyveni juose...
O ateini, kad išsakytum žodžiais,
paguostum rankų prisilietimu,
sielos šiltą spindulį dovanotum,
nes nieko daugiau jau neturi...