Šių naktį par naktį be miegā likau,
Meškalunkis¹ padūkis
Kojų mānā susũkis
Kankīnā lig pat pirmųjų gaidžių.
 
Sanātviā ne pyragai, sopa net galva,
Teip gi tau ir raĩkia
Tu nenuorama sana.
Jas vaikyt‘ kadaise nebũvā iškada.
 
Par durnų galvų varga kōjām bũta.
Tai un mokslus, tai darban
Ir panelas niat kelias
par naktis lunkyti bũva ukvata.
 
— Dĕdũk, pabũsk, pãsakų ažbaik, —
Anūkiā tumpā ūsų.
Fui, nelābas snaudulys...
Gĕra, kai asi čėsais raikalingas.
 
Meškalunkis¹ —  mėšlungis