Elnių pėdos iš lėto tamsėja
Ir ištirpsta sniegynų tyloj --
Saulės lašas, gaivinantis vėją,
Suledės iki skausmo jis tuoj,

Tik blanki diadema pašvaistės
Dar primins, kad išėjo žmogus...
Kaip jaunystės jis žiežirbom švaistės,
Kaip eilėrašty buvo šviesus

Ir sukruvintą širdį gaivino
Suledėjusia meilės pluta --
Iš poezijos geliančio vyno
Kyla paukštė, lyg šventė balta --

Tik šiaurėja, šiaurėja, šiaurėja
Tolių miglos šaltam liūdesy --
Vos palietus sudegusį vėją,
Pajuntu, kad jame tu esi,

Elnių pėdos iš lėto tamsėja
Ir ištirpsta sniegynų tyloj...