Koks permatomas vasaros skaidrumas,
Kokia žiedų harmonija gili!
Banguoja žalias vasarėlės rūbas
Rugiais ir vasarojum pakely.

Nesutelpa į širdį tas lengvumas,
Plaštakėm skraidantis marguos žieduos,
Tas smilgų šilkas, kur papievy supas,
Tas giedras šypsnis vasaros karštos.

Atrodo, tik rankas plačiai ištiesiu
Ir skrisiu aš debesėliu lengvu,
Tarsi plaštakė veršiuosi į šviesą,
Kad ir sudegsiu... Vasara... Žavu.