Ak! Močiutės sodai
Ir žinomi miške takai.
Po langu kvepiančios snieguolės
Ir tylūs kaimo vakarai.

Upelis siauras
Driekiasi per pievas,
O žalias šienas
Džiūsta saulėje rytais...

Iškeitę gamtą
It pardavę sielas
Su geležiniais paukščiais
Išskrenda pulkai.

Cemento plokštės
Toliuose boluoja,
O kraštuose —
Mūriniai milžinai.

Tarytum robotais
Ir mes pavirtę,
Nežinoma kalba
Mokomi vaikai.

Vis išdavikiškai
Mes žvelgiam į tėvynę,
Sakau — sugrįšiu
Su kaltės jausmu.

Tik kas ten lauks?
Paslėptos lėlės?
Ar miškas, tapęs
Nepažįstamu siaubu?