Panardinus veidą kibiran
Atsigersiu šulinio vandens,
Numalšinsiu troškulį dienų...
Žemės kraujas kūnu nusruvens.
Atsitiesiu kaip žolelė sutrypta
Ir, nuplovus dulkinas žaizdas,
Į suknelę, kaip vaikystėj, paslapčia
Veidą nusišluostysiu, rankas.
Suglamžyta suknute vaikystė
Basomis per pievas grįžta...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2014-05-31 00:01:00
...gaivinančia versme padvelkė...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-05-30 12:06:27
Čia tikriausiai sukrito netyčia, bet veido panardinimą ir atsigėrimą galima suprasti daug plačiau, gaiviai.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-05-29 20:05:12
alsuojantis vasara
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-05-29 15:36:46
Iki soneto pritrūko ketureilio. Lengvumas, šiluma, vasaros nuotaika ir ilgesys - poetiškas kokteilis.
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2014-05-29 12:27:05
Pirmos ir trečios eilutės atsisakius gal geriau šiek tiek būtų... Iš tiesų, malonus tas suknelių plevenimas, gražiai eilėse sutinkama vasara