Nuo krūties, čiulptuko,
Soskės... Dar nekramčius
Prisisiurbt kakavos pieno,
Gėrimų spalvotų,
Juodo ir gazuoto
Pažinimo.
Lakti po stalu
Iš tėvo delno,
Su kuriuo
Net antausio neskėlė
Už belaikius vakarus
Pigaus alaus nasruos,
O ir brangesnio,
O ir brangaus...
Kamščiatraukiu į dvikovą
Vis kviestus kamščius
Rinko upės, stalčiai,
Kartais reikia už(si)kimšt.
Ledukų porą
Skausmui numalšint,
Išlydyt gryname
Rudam gyvenime.
Kur pametėt protezus, pone?
Stiklinėj teliuskuoja?
Ir vėl nespėjote ant puodo?
Į rūsį, kur stiklainiai dulka,
Pelės grauš
Randuotą mano veidą
Ašarų taškais...
Mane į rūsį,
Urnoj sutrupėt,
Kur vynas bręsta.
Bazas
2014-05-28 22:32:44
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-05-30 11:54:45
Teliuskuoja > teliūškuoti, teliūskuoti
Daug galvojau ir štai ką sugalvojau.
Pradedant nuo pradžių pradžios, prisisiurbt visko – taip, tik juodo ir gazuoto vargu (dar nėra dantų, nekrimstas gyvenimas). Bet tegul bus taip – visko tiesiog prisigert.
Kažkuriuo metu atsiranda ir dingsta protezai (dantų atitikmuo, jei suteiksim reikšmės žodžiui). Gal per juos eina kažkokios visa ko sąsajos – gerta, krimsta, baigta.
Žargoninė soskė čia iškrinta (užuot sudariusi nevaržomo kalbėjimo įspūdį).
Tikriausiai sąmoningai netolygu: nuo gyvenimo gėrimo prie kamščių viena kalbėsena, gabaliukas ironijos, ašara apie taškus, tada mąslus apibendrinimas.
Taigi: visavertiškai gertas gyvenimas, atbulom einant į rudą (įdomu) tikrovę bei rūsio tamsą – tai forma, o poezijos reikia ieškoti ir susirasti.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-05-29 20:06:44
gan savitas, gerai
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-05-29 00:07:12
Originaliai, tik užkliuvo SOSKĖS...