Išausk voratinklių ažūru
Baltą dieną,
Pakrančių ilgesiu
Viltis susiūk.
Žinai gi, pasiliksim
Vėl po vieną,
Todėl į mano krantą
Dar užsuk.
Kai pievoj skleisis
Pienių parašiutai,
O kojas glostys
Švelnūs dobilai,
Žinai, norėsiu dar
Savim pabūti
Apglėbus rankom beržą,
Kur linai
Banguos ir oš ten
Pasiklydęs vėjas,
Nupraus rasa,
Kartosiu aš
myliu,
Tu grakščiai pasitrauksi
Lyg šokėjas
Už tų senųjų
sodo avilių...
..............................
Išausk voratinklio ažūru
Baltą dieną.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-05-29 15:40:16
Labai vaizdinga jausmų puokštė.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2014-05-29 13:38:57
Nuostabus...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-05-29 00:05:59
eilės tokios su virpuliuku kaip voratinklio ažūras
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-05-28 22:24:51
Gerai rašot. O jei blogai rašytumėt, tai paaiksėčiau, pagirčiau (giriu, giriu...) ir tuo baigtųsi. Bet gerai rašančiai sakau, kad dera arba visiškai skyrybos nenaudoti, arba ją naudoti visur. „Kartosiu aš myliu“ trūksta ir pabaigoje. Gal tiesiog pražiopsojot, taip būna. Man - tikrai taip būna.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-05-28 21:09:55
Va, koks mielas darbas, toks tyras vasariškas.
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2014-05-28 18:32:01
Paprasta, šviesu ir trapu, greičiausiai.