Netikėtai nakties sapne ateini,
Suspindi žydinčios gėlės žiede,
Nukrenti nuo virpančio lapo —
Nepalik abejonių, nepalik nieko!
Visad į širdies balsą atsiliepi
Saulės kaitra, ar vėsa nykia,
Kodėl veidą šešėlyje slepi
Ir kas dieną slapčia atslenki?
Kaip atspėti, kuo dabar ateisi,
Gal vėjo palytėjimu švelniu,
Atskubėsi džiaugsmu, liūdesiu,
Nesislėpk nuo manęs — kviečiu!..
Gaudau tave nuo ankstyvo ryto,
Nes esi svetimo pasaulio dalis: 
Tyla – negirdžiu žodžio ištarto,
Lauki, kada tariama migla nukris?..
Kas bebūtum: dvasios penas,
Širdyj neatvertas jausmų židinys —
Įspėti neįmenamą mįslę – menas,
Kuo tavo mintys dabar atklys?..