Strykt tolyn varlė žalia,
Dalgis grumias su žole.
Kerta smilgoms per blauzdas,
Guldo pienes ir garšvas.
Jei pakliūsi į jų tarpą,
Bus blogai... Todėl neverta
Rizikuoti savo kojom,
Jau tegul žolė aukojas.
Po gaivinančio lietaus
Ji ir vėl pakils, ataugs.
Vėl teks dalgele mojuoti,
Su žoliapjove važiuoti,
Pjauti, kirpti ir ravėti,
Viską  kupeton sugrėbti...

Juk negali apkiautęs būti –
Prasidėjo žoliapjūtė!
Tęsis ji daug daug dienų –
Iki vėlyvų šalnų...