Nuėjau į teatrą.
Išgėriau kavos.
Suvalgiau pyragą.
Išsiurbiau brendį.
Nusigrimavau.
Užsidėjau ragą.
S(u)kėliau spektaklį.
Vaidinau.
Hamletą dendį.
Išmetė.
Į gatvę.
Kaip šunį...
Be hepyendo.
Kodėl?
Žiūrovų susirinko.
Visa šutvė.
Skauda. Normalu.
Atmerk akis
Sakys:
Šuo – geriausias draugas.
Žmogaus. Banalu.
Žmogui nereikia vaidinti gyvulį.
Jis visados jis.
Šiais laikais istorija
Dažnai virsta į dramą.
Sukelia skausmą.
Tikrą.
Nesuvaidintą.
Visur esamą.
Eiti ar neiti?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2014-05-28 12:02:49
Lyg audrai praūžus... dabar jau švariam galima ir pamąstyti:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-05-27 23:55:44
Jo - pabaiga šekspyriška. Dėstymas šiuolaikinis. Aktualijos. O dėl panašumo į šunį autorius daugiau negu teisus. Labiausiai nemėgstu ne dvarniaškų, o veislinių ir labai ištikimų šeimininkui.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2014-05-27 21:34:45
būti ar nebūti? gan smagus.