Pagrandukė


Geldelėse pumpurų
Žiedlapių puria anklode
Vyšnių su alyvų taškeliais
Užsiklojusi 
Svaja – pagrandukė.
Užgimusi išėjimui,
Saulėlydžiui spalvotų tolių.
Miega...
Lakštingalos balsu kviečiasi.
Per naktis nemigoj...
---------------------------------
Klausausi, kaip auga.
Laũmele

2014-05-25 23:29:09

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-05-26 17:25:22

kokia miela ta pagrandukė, tikrai

Vartotojas (-a): Bazas

Sukurta: 2014-05-26 16:53:44

Taip aksomiškai švelnu, gražu, kad net vemti norisi. (čia turbūt gerąja prasme. juk būna, žmonės vemia - tada jiems pagerėja... pvz. užvalgius moliuskų nešviežių ar dar kokių geldelių)

Vartotojas (-a): šaltuona

Sukurta: 2014-05-26 13:48:07

Pavasariška svaja, apsvaigus nuo žiedų...

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2014-05-26 09:33:08

Svaja – pagrandukė... Vien mintis kokia nuostabi! Šiluma sklinda, sielos švarumas.
 

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2014-05-26 08:41:09

Subtilu.
 

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2014-05-26 00:00:31

Subtili pagrandukė – paskutinioji, mažiausioji, trapiausioji. Tokia švelni, kad nedrąsu net kvėptelėti.