Kai šilojai uogom pakvips, 
O akmenys karščiu alsuos, 
Tu galvą pakelk ir pamatyk visus, 
Kurie tave myli, neapleidžia, 
Pabūkit kad ir tyloje.
Kas, kad paskui vėjas plėšys lapus,
Ir nežinosit, kada vėl susitiksit. 
Jūs dar pabūkit, 
Kol šilojai uogom kvepės...