Atsipeikėju. Įvykis baigės be lūžių,
Gal tik pora guzų ant minkštutės savigarbos,
Na, dar transporto priemonė drybso sukiužusi.
Rasti teigiamą požiūrį man, vairuotojai, pridera.

Nagi, vertinkim padėtį. Niekur neskubu. Laukiu.
Gal važiuos kas pro šalį, reikės pakeleivės?
Paieškosiu vandens — atsigert, nusiprausti,
Nors net šarmo vonia nepadės būti dailiai...

Bet menka tai bėda, atkakliai nesisiūlau —
Nei sijoną užplėšiu, nei apyrankėm žvanginu.
Pakelėj patogu, kai žolėj atsigulus,
Užsimiršus ganau debesėlį padangėje,

Kai vėjelis gaivina šią popietę tvankią
Ir mintis užusnūsta nė raumens nepajudinus.
Gal skubi? Ką žinau? Buvo lemta aplenkti,
Na, o man — pakely likt voliotis po lubinus...

Dievaži, tai romantiška, kvaila, juokinga,
Jokio apmaudo, pykčio, pagiežos ar siautulio.
Šitoj būklėj, net keista, jaučiuos tau dėkinga, 
Nes po įvykio noras prapuola keliauti.

Lėk savaisiais keliais. Man pagalbos nereikia,
Nors pasiūlęs jei būtum, vargu atsisakiusi.
Patikėk, išgyvensiu. Surasiu, ką veikti.
Teks pastogės ieškotis. Iš dangaus ima krapyti...