Pavasaris ant kaklo neria kilpą sniego seniui,
žinojusiam per daug apie „Tulpinių" karą –
Raudonų lysvių ir gelsvų spalvotą gatvės mūšį gaujom,
Apie Nevėžio senvagės sausuolio seną skolą geniui,
Apie bites, pagrobusias laukinių obelų nektarą,
Ir vyšnią, žarsčiusią valiutą kvapią saujom.

Lietaus kolkosvaidžiais viešai dangus prekiauja,
Perkūnijos trotilą veltui siūlo grynas oras,
Nuo ryto žalias tęsiasi gamtos teroras,
Giedoti šalčiui „Rekviem" varnėnai nepaliauja.