Pavasario gaivūs kvapai jau tolsta —  
Medžiai žaliuoja supami vėjo,
Gyvenimo pakopose retėja laiptai —
Kas pasakys, kur praeitis nuskubėjo?

Jos nesutiksi numintam take —
Metų skaičiuotėje brėži brūkšnį: 
Jų daugėja – didžiuojies švente
Ir geri gyvenimo gurkšnį, paskutinį?

Deja, vis mažai — kažko nepakanka:
Godumas daugiau palikt po savęs?..
Bejėgiškai tiesi minčių ir norų ranką —
Gal trokšti ramybėje artimą sielai sutikt? 

Ar aš tikiu?.. Ar tu tiki?..
Atsakas erdvėje lyg tolimos planetos,
Regi, žinai — kiti išeina — tu dar lieki,
Lieka ir mintys beviltiškai sujauktos.

Toliau kelias tęsias naujovėm nuklotas —
Nori prisitaikyt, neįsiraust kurmiu urve
Ir gyvenimą dar papildyt minčių klajonėm —
Kasdienybė buksyru tempia paskui save...