Aš būsiu Tavo lūpų šnabždesys
Ir lengvas baltas pienės pūko šilkas.
O jei įsliūkins pilkšvas liūdesys,
Būsiu liepsna, kuri šviesa nutvilkys.
Aš būsiu tarsi sapno svaigulys,
Gaivi banga prie Tavo laimės kranto.
Ir paukštė mėlyna, kuri atskris
Vien tam, kad meilėje kartu gyventų.
Taip, būsiu... nes tokia jau aš esu.
Nes pats Kūrėjas taip mane sukūrė.
Galbūt paklausi: „ Ar ne per drąsu?“
Bet perplaukiau jau savo baimių jūrą.
Jau atsigėriau sūdyto vandens,
Ir dykumų suaižėjusių teko.
Tad man nuo šiol pietys sparnus kedens...
O gal gėle žydėsiu Tau prie tako.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-05-23 15:18:08
,,...jau atsigėriau sūdyto vandens,, - gerai pasakyta
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-05-23 12:09:03
Geri norai... :)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-05-23 09:36:05
Nuoširdi išpažintis visada randa įtikinamus žodžius.