Tu pakeitei šiandien gegužį.
Keista,
Kad dar alyvos kvepia violetu,
Kad vakare danguj žėruoja gaisos,
Kad plukdo vandenį Neris...
 
Iš lėto
Į upę leidžiasi drugiai po tiltu,
Bučiuoja žiburius melsvus ir žūva.
Jie vis dar tokie pat – norėtų kilti,
Tačiau juodam danguj gyvena žuvys.
 
Ir rytas toksai pats – langai nušvinta,
Kai saulė atbrenda per pienių lauką,
Gegutė suskaičiuoja metų šimtą...
O tu norėtum šimto vieno.
 
Laukčiau
Pakol grąžinsi man gegužį tikrą
(Alyvos nesupras – kasmet pražysta).
..................................................................
 
Bet šypseną siunti pro lango stiklą:
Nejau vis dar pavasaris? Tu klysti...