Kur vėjas pūs, ten bangos neš
Mano seną valtelę per jūrą,
Gyvenimo keliai audroje skęs,
Nulydėdamas dangus paniūra.
Nuo kranto žvelgiu ilgesingu žvilgsniu,
Pasitinku sugrįžtančias žuvėdras,
Matuoju pakrantę nuvargusiu žingsniu –
Dangus čia rūškanas, čia giedras.
Sena valtelė su gyvenimo našta
Tolsta ir tolsta nuo kranto,
Sugrįžti atgal dalia neskirta –
Turi išnykti už horizonto...
____________________

O vėjau, o jūra, kur tavo bangų mūša, 
Kodėl  tik vakaro saulė regi juos,  
Kodėl man toli smėlėti krantai ir
Išaustos mintys kopų kauburiuos?..
____________________

Dabar klajoju po tolumas,
Kelio atgal nematau –
Jie užnešti laiko dulkių –
Gal pasiklydau?
O keliai, o takeliai,
Jūs išplauti sraunių vandenų,
Uždengti laiko skraiste,
Rudens sutemų paslėpti –
Ir laikas pasiglemžė viską,
Paliko vasaros saulę,
Žvarbų rudens lietų ir
Manuosius nusivylimus...

2005 m.