Dienos skurdžiai nuobodžios
Įkyriai neatlaisvina savų rankų,
Aplinkui judėjimas – nė žodžio,
Kodėl tūnai tarp sienų keturių?..
Negi aplinkos pasaulis jau išblėsęs,
Lyg vakarė žara, laukianti tamsos –
Gal tavo norai, siekiai ges ir toliau,
Gaivos sielai pokyčių jau neieškos?..
Prigludus mažam kampely tūnai –
Likimo dovana – tokia dalia sukurta?
Gindamasi nuo laiko – kažką kuri –
Paguoda – kas manyje, kas šalia?
Todėl mąstai, semdama iš šaltinio po lašelį –
Platieji pasaulio vartai aklinai užverti, 
Atsitokėk, jausmai prarasti – kokį tikslą keli? 
Laikas viską suslėpė ir nuėjo savu keliu...