Atskrisiu pas tave sparnais svajonės,
Atskrisiu pas tave šviesiuos sapnuos.
Ar tu žinai, kad reikia man kaip duonos
Tavų akių šviesos ir šypsenos.
Nežadinsiu tavęs. Iš tolo pažiūrėsiu,
Kaip šypsos lūpos sapno saldume,
Mažom mažom dulkelėm subyrėsiu
Į tavo sielos atviras gelmes.
Tylėsiu aš. Tylės naktis bežadė.
Svajonių šviesą žvaigždės palaikys.
Mane savojoj sieloje atradęs,
Gal atidžiau pažvelgsi į akis.
O akys šauks į meilę ir artumą
Ir žvilgsnis švelniai glostys ir ramins.
Išnyks visi barjerai ir atstumai.
Viliuos, kad meilė didelė užgims.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-05-20 22:52:40
Geras eilėraštis. Hm... komentarų nėra :( Man tai tikrai patiko.