Nakties gelmėje ir blyški mėnesiena
Gali tiltą į krantą nutiesti,
Suardyti vienatvės slegiančią sieną,
Žiburėlį rytojaus įžiebti.
 
Tiktai žingsnį teks žengti, mažą žingsnį pačiam.
Savimi patikėti šį kartą.
Patikėt, kad gyvenimas skirtas drąsiam,
Kad kiekvienas jo žemėje vertas.
 
Jei užkluptų naktis, tamsi ir šalta,
Tik baimei širdies neatverki.
Baimės minutė praeis, ji trumpa,
Dažnai apgaulinga, bevertė.
 
Kažkur danguje, gal visai pakrašty,
Žvaigždės spindulėlį sugauki,
Jis išves į pasaulį, kur žemė graži,
Kur gėlės ateinančių laukia.
 
Blyški mėnesiena daugiau už bedugnę,
Už gelmę nakties nežinios.
Giedos vilties paukštė tavo giesmę atbudus,
Tik dabar neišduoki tu jos.