Aš ateisiu per pievą rasotą
Pasiskinti alyvų baltų,
Penkialapio žiedelio ieškoti,
Kaip kadaise ieškojom kartu.

Radom laimę ir buvom laimingi,
Ir atrodė – taip bus amžinai.
Bet likimas trilapį parinko,
Ir nuvyto alyvos ūmai.

Pievas nugulė balzganas rūkas,
Sublyksėjo padangė žaibais.
Kai staiga nuo manęs nusisukęs
Nuskubėjai papievių takais.

Aš žinau, kad neverta ieškoti
Tų akimirkų mūsų bendrų.
Bet ateisiu per pievą rasotą
Pasiskinti alyvų žiedų.