Pražydo vakar paslaptis žieduos obels,
Lietaus lašus sugers kaštonų taurės.
Vis lūkuriuoji, kada laimė pasibels?
O gyslomis pulsuoja karštas kraujas.

Ir tai ne aš, o tik vėjelio kuždesys,
Tiktai lašai, bilsnojantys į stiklą,
Tiktai tava širdis kuždės, kalbės, sakys,
Kad šis laukimas iš tiesų netikras.

Juk esame lyg du maži lašai,
Dar vakar pasirinkę savo skrydį.
O skrisdamas sparnų juk neprašai!
Ir laimė nuolatos kelionėj lydi.

Tik du maži maži lašai...