Santrauka:
kartais žmonės miršta dar negimę...
Kaip tirpsta sniegas tavo delnuose,
Taip tirpsta mano kūnas tavo akyse.
Kaip žvaigždės gęsta dieną danguje,
Taip kartais žmonės miršta dar negimę.
Tiek daug skausmo mano galvoje,
Kai matau, kaip miršta mažas kūnas motinos rankose –
kaip tas tirpstantis sniegas tavo delnuose,
Kaip tos gęstančios žvaigždės danguje...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Aurimas
Sukurta: 2006-09-10 00:46:20
:D jo..gal lyriniam subjektui (pavadinkime jį taip) curaus kiekis siugriauze smegenu lasteles..nes mato ne paukstelius,drugelius ir ne meskucius..o tas kuris parase,tai raso nesamones... ir seip kazkoki raso apsurda :)) esme ta kad nesu rasytojas,poetas,filosofas ir seip koks kt...ir tikrai man ne depresija ir nesiruosiu eiti zudytis :))) rasau viska realiu laiku,pagaves ideja...bet tos idejos netobulinu..del to mano darbai yra siuksliu kruva visiems...
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2006-09-09 18:18:36
teisinga mintis
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2006-09-09 18:18:03
Pirmas nieko.