Maldauju, nevarykite manęs šiandien į pūgą,
Jei reiks, tenai išeisiu dar nekart pati,
Taip noris dar pajaust dainuojantį gegužį,
Bet sielą stingdo metų pirštai alkani.

Dar vakar, rodėsi, kažkam aš reikalinga,
Deja, tai tik akimirka liūdna,
Dabar jausmus iš savo sielos plėšau
Kaip knygos puslapius, rašytus kažkada.

Tik nevarykite manęs į nakties rūką,
Bijau paklysti, kelio neberasti vieniša,
O taip norėtųs dar apsvaigt nuo pienių vyno,
Žinau, negrįš tos dienos niekada...

Galbūt per daug aš kažkada svajojau,
Kvaila, tikėjau žodžio gerumu,
Dangaus žvaigždynuose skrajojau,
Išduota nukritau – dabar jau nesvarbu.

Tik darkart neišmeskite manęs į žiemą,
Bijau, manojoj sieloj maža šilumos,
Net patikėt nebegaliu, kad dar pražysta pievos,
O kaip norėtųs nusimaudyti žiedų kvapuos.