Santrauka:

Rytoj bus pabaiga.

Voldemaras Zacharka

– Pala pala, drauguži, – netikėtai lyg įgeltas stryktelėjo Tadas. – Berods, aš supratau, ko taip staiga pasikeitė Prapiestis! Čiupk prožektorių ir eime prie katilinės.
... Du vyriški siluetai pasišviesdami skrodė nakties tamsą. Štai ir katilinė, vieta, kur visi matė nukritusį Meškausko kūną. Morkėnas prožektoriumi blykstelėjo aplink. Plynas laukas, kuriame apart katilinės su kaminu nieko nepaslėpsi. Bet patyrusio seklio žvilgsnis užkliuvo už vienintelio kanalizacijos šulinio dangčio. Suradę atokiau besivoliojusį strypą, vyrai jį pagaliau pakėlė. Pašvietę dugne pamatė kažkokį išpampusį daiktą. Įlipęs stažuotojas ištraukė... žolės prikimštą žmogaus imitaciją.
– Čia yra tai, ką aš tikėjausi rasti, – teištarė Morkėnas.