Norėčiau aš pasaulį apkabinti,
Norėčiau laimę išdainuot balsu.
Kaip aitvarai iškilo mano mintys
Ligi pačių aukščiausių debesų.

Laiminga aš, kad kojos žemę liečia,
Laiminga aš, kad šypsosi žiedai.
Džiaugiuos, kad saulė taip maloniai šviečia,
Kad tirpsta po žiemos šalti ledai.

Laiminga aš, kad pabudau šį rytą,
Kad man jau žvelgia į akis diena.
Siunčiu pasauliui laišką nerašytą.
Kad su manim jis džiaugtųsi drauge,

Kad jis dėkotų Dievui už malonę,
Už saulės šviesą, vyturio giesmes,
Už artimiausius ir brangiausius žmones,
Už sielos dideles, tyras gelmes.