Juoda skrybėlaitė
Juoda skrybėlaitė dengia akis,
Plaikstos naktinis apsiaustas.
Skuba ji gatvėm tyki kaip naktis
Tik mėnuo šešėlį dar meta.
Atsimuša aidas kulniukų aukštų
Ir tyliai pasklinda į naktį...
.................................................
Ledinė gėlė jai tirps tarp delnų
Sidabro gijom nudryks.
Romantikos persunktas jos bučinys
Į dangų kaip paukštė skraidins...
......................................................
Juoda skrybėlaitė nukris ant grindų
Ir akys sidabro nušvis...
Suknelė tik slystels ir jos nebeliks
O rankos taip švelniai glostys...
Vienintelė žvakė vėl užsimerks
Ir leis karaliauti tamsai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2014-05-14 09:41:07
Pirmas eilėraščio posmas visai neblogas, tarsi mėginimasis kalbėtis su Romantizmo kūryba. Antrasis ir trečiasis - gerokai silpnesni. Prarandama ritmika, taip pat šiek tiek pasiklystama ir vaizdiniuose. Patarimas - ypač, jei norite, kad tekstas būtų romantiškas, nekartokite jame žodžio romantika, o užvis labiau - romantikos persunktų bučinių nereikėtų.