Miškan išiājā saptyni Saliniokai. Trys žũvā Saniškiase ir vienas tremty Magadana šachtase. Išlikā: vienas praė`jis tremties devynis pragarą ratus ir du legalizāvās prarādī miški sveikatų.
                      Skaičiai jausmų neturi
                                                                                                            *  *  *
                      Permirkį čebatai žlegsėjā pā pinkių vyrų kōjām. Keturių brōlių Saliniōkų ir susiedā Ladziūkā kōjām. Ė`jā par Sāniškes vienas paskui kitų pėda pėdān, kaip vilkai… Kad skrabai nesuprast kiek jų. Kaip vilkai sāvā žēmēj, maskolių medžiojami, ujami…Paskėlus un kālnā nā Ažũkalniā ažeriukā visas kaimas pā kōjām. Prieky pievās nusausintās, par rūkus mātās jų iškasti sausinimą ravai, kiek ti prākaitā išlāistyta… Tuoj žālālā žels. Nā rudenį suartā pūdymā kyla rūkas…Sustojį paklausā, -Rūdis tyli,- vadinas skrabų nėra. Ladziukas nubrīdā par raistų link Mykalaičių, kur glaudiās moma sudegus grīčiai. Broliai suviājā tik kū pā gaisrā astatytan sava grīčiān, atāramiā kumpan šautuvus, apkabīnā motinų.
                      -Mamut’, ainam par laukų,- žēmiā garuoja, ārt’laikas.-prabylā vyriausias.-Aisiu ryt, padėsiu šautuvų vagon, apārsiu, maž neažmuš skrabai radį priā plūgą. Pā Kiaunēliškiā mūšiā išsiskirstiām mažom grupēlām ir kaip žvėris dabar maskoliai mus medžioja. Mes gi niekā neažũmušiām, niekā nepražũdiām…Tik kariaut’ ažu svetimus nenārė`jām…
                      -Pakintėkit dā brāliukai, turiu žinių iš štābā, -par atāvelykį bus amerikonų desantas Klāipiādāj, tuoj pasbaigs jūs vargai. Tiek iškintus, dabar kīšt gālvų kīlpān nerazumna…-perdaviā naujienas sesuo.
                      Susė`dā visi ažu stālā. Motina dabōjā in vaikus ir džiaugsmas spāudiā gērklų. Va, kad dā būt gyvas tėvas, kaip ānas didžiuotūs šeimynu. Keturi sūnai kaip ūžālai ir dukriālā…Vis par tuos dārbus del vaikų sveikātų pagadīnā. Dabar jau ānys pātys až savi aina kārā keliais… Ažu Lietuvų, maž priraiks ir jų tēvynei.
                      Auštunt trys vyriausi atskėlā, atsisvĕikinā su motinu, siasuti. Jauniausių palikā namuos - dā pruontan jo neima, par jaunas, ale kaip sunku atgint’, nori su broliais kartu būt’; kariaut’ mokytis, nārs tu kū.
                      Pria Pagrundos susrinka visas būrys vyrų iš aplinkinių kaimelių. Jau netoli ir bunkeriukas priā Baltā āžerā, siauras, pelāsiuotām sienām, kur pora metų bũvā prieglauda par šalčius. Teraikia perait’ plīkų pāsamanykštį, prā Didžiųjų pũšį. Šįryt numatyta sustikimas su apygardas štābā vyrais. Žvalgybān kaip visadu išiājā drųsiausi – Saliniokai.
                      -Stoj svoloči, - nuaidėjā rīksmas ir karabīnų, autamātų šūviai kaip perkūną griausmas trinkiā iš pā nuvirtusiās Didžiosiās pušies šakų.
                      Du krītā vietāj, ā du kitus sũžaistus vijās toli, toli in pāčių Sāniškių vīdurį. Užvaria un pasalos ažu kelių varstų. Kritā ti, kur visi proteviai kadais išeidava, kur jų vėlās medžiuos inskūrusiās. Išiājā anys savoj Letuvoj nudažydami krauju raudanai besprogstunčius verbom karklų kačiukus...
                                                                                                            *  *  *
Un rytojaus abu kaimelius kaip šarončiai užplūdā garnizuonas ir skrabai. Visose gryčiāse dāriā kratas, ieškājā miškīnių. Jų nerādį araštāvā visas dešras ir lašinius, rastus kamarė`lāse. Iš kāžnos grįčiās visus suaugusius suvārē krūvon ir skrabai, apstojį iš visų pusių su atkištais karabinais su durtuvais, kaip pulkų galvažudžių nuvārē Labanoran. Namuose līkā tik sunkiai paainuntys sāniai ir vaikai.
Nuvarē visus pliaciun priā bažnyčiās, kur jau gulėjā išdarkyti, kruvini, suplė`šytais rūbais broliai Saliniokai ir kiti žuvį būriā vyrai.
                      -Kas jie tokie, šitie bandītai? Jūs turit atpažint‘.. Jie iš jūsų kaimų.
Bũvā tyla, tik bažnyčiās ir varpiniās bokštuos karkiā kuosās. Nemāčijā nei keiksmai nei gūsdinimai. Bũvā tyla. Šīrdis sprāgdinanti tyla.
                      Vel kamanda- visus sklepan. Iš ti vēdiā pā vienų, kamantinėjā ale ir tas nemāčijā. Visiems prigrasinā, kad jei par nākt‘ nesuspras, važiuos visi Sibiran. Visi.
                      Nešposija. Jau daug apylinkiāj gryčių su užkaltais lungais. Dasdės dā šešiās, saptyniās...Kas jiem?...Anys čia nā āmžių veržias. Kuo dykiau tuo geriau.
                      Vakari skrabai pliāciuj priā žuvusių padāriā gegužinį. Griežiā armuoniku, šokā pātys, gāudiā praainunčias mergas ir jas verkiančias tumpiā- šākdīnā. Linksma...
                      Naktis. Sklepi tumsu ir šlapia, smīrda pelāsiais. Lāša nā lũbų un galvų šalti undenia lašai.
Venam kumpi sutupį tūnā Mykālā, kitam apkabīnį Motinų glaudžias Silvestrā prōanūkiai, jų marčiās. Tylumų perskradžia gilūs atodūsiai ir šnabždesiai. Paryčiui Mykalaičių kumpi anys perājā un verksmų:
                      -Išvež, Dēvuliukai, visus išvež. Nugūbys mūs mažus vaikelius Sibirā ladynuos... Dēvulėliau ažu kū jiem tokia pakūta dā gyvenimą nepradėjus...
Rauda perājā un sprāčkų.
                      -Tai kū,-Motinų parduosme?
                      -Ā savų vaikų tau neiškada?
Vel tyla. Ne, ne tyla. Audra širdyse ir galvose. Raikia rinktis... Raikia rinktis terp dvejų primestų sąlygų: Motinās išdavystēs ar sāvā vaikų ir šeimynas pasmerkīmā kančiom, maž smerčiai...
Teis, vai teis ir až tų ir až anų... Vai teis... Teis ir susiedai ir iš mišką atajį dā līkį gyvi, ā baisiausia sava sauvestis. Teis ir vaikai ir proanūkiai ir legēndās tālimoj ataity...
                      Iš rytā vel visi sustatyti prieš gulinčius un pliāciaus Brōlius. Saldutiškiā skrabų palitrukas māsikuoja pundu pōpiārių ir putoja:
                      -Dā vis tylit!..Va, visiem prigatavyta pōpiariai Sibiran. Visiem bandītų ažtarė`jam vieta tinai. Ti galėste pagalvot‘ kaip su savietų valdžiu kariãut‘.
                      Prasideda rāudās. Mykalaičiai megena sprāčytis:
                      -Kaip juos atpažint‘, kai visi kruvini, išterioti, bũrnās suspardytas čebātais, žemėtās.
Va, vienas toks be pirštą kavōjās par mus nā vākēčių, ale dabar iš veidā gi nepažīnt‘...
                      -Ką?.. Nā vākēčių kavōjās? Svuolačiai jūs, kad tākių vyrų neišsāugājāt.
Mēs balševikai - istrebiteliai banditus visus sunaikinsme, ale va svarbiausia jus, jus, buržũjų išperas raikia palaužt‘, raikia priverst mum tarnaut‘. Tai kas ānas?
                      Čia priekin išiājā Motina. Stipriai suspãudus skarālās kumpų ir dabodama skrabų palitrukui in akis garsiai īštariā:
-Čia visi mānā sūnūs. Visi... Pasakius nukraipiā žvilgsnį in bažnyčių, in kryžių un bokštā. Ti Marija paaukojā sāvā sūnų ažu visų žmānijų. Ā ana paaukojā tris sāvā sūnus ažu Lietuvų, ažu jos Lāisvēs viltį. Dabar aukoja savi ir likusius sāvā du gyvus vaikus. Ažu susiedus, ažu jų gyvenimā viltį... Gi nā Sībirā jau nepabėgt‘...
Stōjā tyla, niat bažnyčiās bokšti ir varpinēj nustoja karkt‘ kuosās. Ir palitrukas pritylā. Paskui ištraukis gātavų iš unkstą prinarāvytų partizānų atpažinīmą pratakuolų, išsišiepis nugalė`tājā minu, dāviā visiem pasrašyt‘ ir palāidiā namo.
Sunkiai, koja ažu kōjās ė`jā par Labanorų pulkelis Saliniokų, prā kleboniškių kāpines, kur guli jų protēviai broliai Mykālas su Silvestru, jų saneliai, tevai. Ė`jā suplė`šytom širdīm ir sielām.
Ažu kapinių persiskiriā. Silvestraičiai nuviājā Labanārkas pažiarė`m prā Zāmkį, ā mykālaičiai Januliškią keliu. Priājį Mātinėlās kāplytėlį` nepajũtā kaip suklũpā un kelių ir širdyse bũvā ne gēsmė, ne malda, ā šauksmas:
 
Marija, Marija,
Panaikink vergījų
Išgiālbāk nā priešā baisaus...
 
Kelias namo bũvā bais‘ ilgas ir sunkus. Rōdiās kōjās klimpā kēliā žvyrālin lig kelių.
Kaip sunku yra pasjaust‘ palaužtam, pažemintam, ir .... nusižeminusiam...