Diena išbrėško, o žvakės dega
Tik dar ryškiau ir dar skaisčiau.
Žvalgos obelėlė po nakties nustebus —
Lig šiol viena tik taip šviečiau.
 
Kaštonas šypteli, kaimynę guodžia —
Tai aš į talką atskubėjau,
Žiūriu, tavo šviesų girliandą puošnią
Baigia nurengt šaipūnas vėjas.
 
Ką besakyt, puiki pora
Pavasarį pražydo:
Jaunamartė balta balta,
Šalia kaštonas, vyras.
 
Ir man gražu — sode šviesu,
Naujai nudžiugo akys.
Tarp obelų baltų šakų —
Kaštonų aukštos žvakės.