Jei pavyko sudegint žodžius,
Kaip, sakyk, sunaikint nutylėjimus,
Kai alsiais šnabždesiais
Jie nakty okupuoja mintis?
Kaip užpildai jausmus 
Anei regimas, anei paliečiamas?
Kaip užgniaužti save,
Jei pati prigimtis nekantri?
Jungtys kybo ore
It rasotos voratinklio gijos,
Taškas tarsi kulka
Sujudėjo. Juk tai skruzdėlė!
Aš guliu ir klausaus,
Kaip raminančiai, migdančiai lyja.
Kaip galėčiau pabaigt,
Ką lig šiol nepavyko pradėt?
Per sunki užduotis,
Ir kankinamos smegenys gniūžta,
O įkaitus kakta
Įkyriu ima tvinkčiot skausmu.
Tu esi būtent tai,
Ko turėt negaliu, ko man trūksta,
Ir būties praraja
Tik atskyrė, ne vienija mus.
Tu rašai, bet ne man.
Susirinksiu pabirusius daugtaškius,
Tarsi tai trupiniai,
Kurie alkaną sielą maitins.
Jei budžiu, nemanyk,
Jog tikiuosi dar laimės sulaukti.
Žodžiai bus ar nebus,
O tylėjimas niekur nedings.