Neuždaryk šviesios minties į ankštą bokštą,
Teieško savo kelio į erdves.
Mintys pakilt kaip paukščiai irgi trokšta,
Aprėpti tolumas plačias.
 
Neuždaryki jų taip pat vienatvei,
Leisk glaustis prie širdies kitos.
Gyvenimą gali pažinti gatvėj,
Bet ne palėpėje ankštoj.
 
Pavasaris tik ten, kur liejas laisvė
Žydėjimu laukų ir lietumi,
Mintis lai nepažįsta baimės pančių,
Tegul išdrįsta skleistis savimi.
 
Neuždaryk savęs, kur saulės maža,
Kur niekad lango neatversi.
Matyt saulėlydį, jo blausią žarą,
Tau per sunku bus bepakelti.