Kas jums pasakė, kad šalnų jau nebus
Ir kad laikas atėjo žydėti —
Atverti spalvas, svaigiausius kvapus,
Žiedlapėliuose laimę paslėpti?
 
Ne viena gal sustos ir rankom ieškos
Alyvos mažyčio žiedelio,
Jame paslėptos, ilgesingai lauktos
Pavasario laimės prie kelio.
 
Nužydėjusios ievos, vyšnios, alyvos,
Jazminai ir bijūnai birželio!
Džiaugiesi, žmogau, kad dar čia, esi gyvas —
Žiedų jūroj nuskęsti taip gera.
 
Gegužės alyvos — metų vainikas
Dangaus ir laiko žemei nupintas.
Jei penkialapio jose ir neliko,
Vien žydėjimu būsiu laimingas.