vėl sapnas vejas –
mėlynasis namas,
girgždėjimai iš praeities –
klaida
neiškalbėti įtrūkiai
stiklinio lempos gaubto –
pilkėja prieblanda,
kampe užmigęs voras...
dar pakabintas
šalikėlis
ant vinies –
ir nė lašelio
nė lašelio
tyro oro –
ant stalo tinko gabalėlis
ir ne dulksna į stiklą –
spaliai –
reik stotis
– senas įprotis
apgaubt pečius skara...
žaidžiau kadaise stiklo karolėliais –
nurieda staltiese –
suskyla –
lašelis drėgno oro –
dar negaliu,
bet reiks
surinkt –
ir iškalbėti
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Moralistė
Sukurta: 2014-05-18 15:50:30
Iš detalių susilieja visuma - grįžimas praeitin. Skaidrus vaizdas.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2014-05-09 10:28:02
Kas įsirėžia, ilgai persekioja, sugrįžta... Ir tas žaidimas stiklo karoliukais kad pamirštum, sako, psichologiškai paveikus. Čia taip subtiliai grakščiais vaizdiniais viskas perteikta. O į pabaigą kaip į rožinį subyra –
dar negaliu,
bet reiks
surinkt –
ir iškalbėti
Labai gražiai rašote.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-05-08 23:00:32
Iškalbėti praeitį...dailiai