Padangėj žydras smuikas groja,
Ištįso stygos ligi žemės,
Laukai ir kalvos jau skanduoja
Taip iškilmingą
Gaudeamus.
Pievelėj – miglės, pievoj – smilgos,
Linksmesnės dilgių viršūnėlės.
Skraiduolio pūko išsiilgęs
Žiedelis pienės prisikėlė.
Padangėj žydras smuikas groja,
Ištįso stygos ašutinės.
Jau dirvos kviečiasi artoją,
Ir miglos lenkiasi šilkinės.
Jos perriša su juosta dangų,
Sujungia ežerą, upelį
Ir ant liaunų berželio rankų
Vynioja tvarstį ryškiai žalią.
2010 03 27
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2014-05-11 20:51:34
Puikus gamtos paveikslas, priglaudžiu.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2014-05-09 08:37:13
Padangėj žydras smuikas groja,
Ištįso stygos ligi žemės... O čia properšose iš tolo lietus krenta tarsi kristų spinduliais...
Natūralūs vaizdiniai plačiai apveda ir įtraukia į gamtovaizdį, gaivią žalumą, kur miglos lenkiasi šilkinės... sujungia ežerą, upelį... gražu, gera. Lengvos (neapsunkintos) poetinės metaforos čia labai kaip tik.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-05-08 23:01:22
Smagi :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-05-08 20:10:48
Ir skaičiau, ir dainavau... Puikus eil. Iš tiesų jį norisi dainuoti.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-05-08 19:00:39
Taip, dainingas. bet aš nedainuosiu, man ir taip labai gražiai skamba eilėraštis. Toks paprastutis, lengvas ir tikras. Sėkmės autorei.