Tėvynė, tavo kelias driekias iš praeities,
Vingiavo į nežinomybę skindamas takus,
Į ateities švyturį, žybčiojantį tolumoj —
Visada kelias buvo ir yra sunkus.
Gal pagaliau pasieksi švyturį išdidi,
Ar išnyksi drumzlino pasaulio vandenyse,
Skaudu — ne paukščio sparnais skrendi,
Gal ne visų žmonių širdyse buvai ir dar esi?
Pavargusi sunkiai plauki, neša srovės
Sukiužusią blaškomą audrų valtelę mažą —
Kodėl dar vis trokšti šiam kraštui gerovės?..
Kodėl tik vizijose tapai šios žemės peizažą?..
Tavo vairas atviroms širdims nepavaldus,
Drakoniškai draskomas nematomų srovių,
Negailestingai daužoma į dreifuojančius ledus,
Ar skaičiuoji, kiek beliks žmonių ištikimų?..
 
Tikiu, jog bangos išmes tave į krantą
Kaip mažą gintarėlį iš jūros gelmių —
Deja, mūsų „vadai“ pamiršta priesaiką šventą —
----------------------------------------------------------                                                                                                                                                                                             
Gal nuskandins nepripažindami nuodėmių savų?..
 
2005-2014