Stiklo namai

 Tavo namai – ne mano namai,
Ši vieta ne man skirta.
Tokia mano tiesa. Tu gerai žinai,
Ką jauti, bet aš jaučiu ne tai.

Mane baugina šitos sienos
Iš stiklo, kurios persišviečia.
Ištirpsta kūnas mėnesienoj.
Sutik savo nebuvėlį svečią.

Čia tavo namai, kurie tau brangūs,
Bet čia ne mano vieta.
Žengiant per stiklą širdis trankos.
Neišleidžia siena kieta.

Tavo namai, stiklo namai,
Yra tavo, bet ne mano.
Gerai žinai, kaip gyvenai.
Sudejuoja celofanas.
Soledada

2014-05-05 11:02:22

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vaja

Sukurta: 2014-05-07 01:03:43

Paskutinis posmas gal kažkuo įdomesnis, vaizdesnis... Reikėtų daugiau stikliškumo, to nejaukumo ne savo namuos, kuris priverstų tą patį pajausti ir skaitantįjį, kad jis patikėtų