Neatimki man laiko
dėl gęstančios saulės.
Paprašyki tu vaiko,
taip išvengsi apgaulės,

nes manęs pasiklausęs
susipainiosi baisiai.
Žvilgsnis bus apsiblausęs,
nebegelbės jo paukščiai.

Jie nusineša sniegą
po pirmųjų žiemų
ir ledyne užmiega
vieniši, be draugų.

Sumeluoja dar kartais,
jeigu būna sunku,
o pavasarį kartais
dar sugrįžta laiku.

Bet žinai, bus geriausia,
kai išmoksi tylėti.
Garsas sklinda toliausiai,
kai užmirštam girdėti.