Apkabintum tūkstantį kartų?
Su naktim ant pečių, sparnuose
Segėdama vynmedžių gaivą.
Prie fontano, rūdžių
Pabarstais, takelio kraštu,
Padais būties akrobato,
Siluetu ateitum.
Gyvatvorių garbanose įmerkusi
Rankas šiugždentum,
Sušuktumei
aš tavo!
Apkabintum tyla,
Apkabintum manim
Ir nueitum.
Bazas
2014-05-04 18:53:15
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-05-05 21:46:39
Sparnų, fontano, gaivos fone išsikiša akrobatas (nors ir būties). Įsivaizduoti balansavimą, plastiškus persivertimus ir kt. galima, bet kalbu apie akrobato kaip žodžio pirmą įspūdį.
Panašiai ir su gyvatvorėm. Visų pirma jos atrodo duriančios, tad truputį disonuoja su šiugždentum, kas yra aptakiau. Na, nebent turima minty, kad rankos nardo tarp sausų spyglių ir susikruvinusios, t. y. per kančią, sako aš tavo.
Bet turbūt ne, nes čia gana siluetiškas matymas. Gal padų būties akrobato net nereikia.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-05-05 08:48:02
Pagauli akimirka