Kažkada Tėvynę brangią
Gynė kunigaikščiai,
O dabar ją parceliuoja
Godūs pinigaikščiai.

Dar senovėj kunigaikščiai
Kovės viens prieš vieną,
O dabar gi pinigaikščiai
Priešus – po velėna.

Vytautas Didysis mūsų
Tėviškę mylėjo,
O šiųdienių pinigaikščių
Nosys vis kumpėja.

Lietuva – dar ne mankurtų –
Pernelyg esi brangi:
Pinigaikščiams – vien dėl turto,
Mūs tautiečiams – širdimi.

Bet tikiu: ateis toks metas,
Kai patyčios baigsis.
Pinigaikščius suks verpetas,
Kur visi jie baigsis.

Voldemaras Zacharka