Prisimink mane, kai tyliai kris žiema pavasariui prie kojų,
Prisimink mane, kai pumpurai žara išsprogs,
Prisimink mane, kai saulė žemę auksu nudažys,
Prisimink mane, kai žemė vasara pražys,
Prisimink mane, kai sodų vaisiai rudeniui sunoks,
Prisimink mane, kai jūra tavo kojas praus,
Prisimink mane, kai dangus kaip uoga staiga nuraus,
Prisimink mane, kai vėjas siaus dulkėtais sūkuriais medžius,
Prisimink mane, kai po lietaus stogai nudžius,
Prisimink mane, kai žiema paslėps vartus...
Tik prisimink mane, kai manęs jau nebebus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-04-30 21:50:19
Į kūrinį sudėti visi metų laikai,besimainantis pasaulis, kitaip tariant, visada. Vienos frazės kartojimas įvairiuose tekstuose pasitaiko, dažnai tai nebloga priemonė, bet čia dėl savo turinio skamba įkyrokai (priminimas apie save, kabinimasis bet kokia kaina). Tiesa, iš pradžių lyriškai, paskui graudžiai, bet toliau jau primygtinai, vos ne kaip užkeikimas. Nors gal kaip tik tai ir yra tikslas.
Bet galima perskaityti ir kaip beviltišką prašymą (jeigu to išvis prašoma), kurį baigia mažytis Tik prisimink mane...