Tarsi išlaižytas sausas plentas, 
Dyglių sausažiedžių apžavai nuvytę, 
Numetei šakelę tu kadais , vos pamenu, 
O dygliais lig šiolei mintys susmaigstytos.

Vakaro šešėliai atilsio neprašo, 
Bet vistiek dalintum, neturi gi, 
Patalus suklojo debesys virš miško, 
Nerimo taškelis pursleliu ištiško.

Sausažiedžių raštai iš minčių nedyla, 
Menu seną trobą, šulinio svirtelę, 
Vasaros bijūnų ten žiedais nuraudę
Kai ėjau negrįžti į svajonių šalį.