Žiedai žiedai ir nieks daugiau,
Švelniai rausvi, papurę,
Neteks migdolais smaguriaut,
Jis riešutų neturi.
 
Vien tiktai bitės siaučia, ūžia,
Nektarą saldų neša,
Tarsi užburtos akys žiūri
Į medį liekną, gražų.
 
Tarp baltų vyšnių, obelų,
Neužmirštuolių, tulpių,
Kaip gėlę medį auginu,
Žydėjimu užburtas.
 
Kur benueitum, vis gręžies,
Taip pamatyti noris,
Kaip už visus ryškiausiai švies
Šimtais žiedų migdolas.