Dviejų dienų eilėraštis

Ištrint save iš popieriaus,
Iš kranto, nuo pakrantės,
Iš namo medyje, ištraukt šaknis
Iš nulio, pasikartot vardan tavęs
Taip gulinčios.
Nutrint akis iš nuotraukos
Kvadrato, gyvenimo,
Be viską aprėpiančio mato.
 
Maro, gripo, juodligės,
Skiepų...
 
Sugriebsiu už plaukų
Einančią prošal su šypsena
Svajonę klystančią,
Kekšę Mariją, Miją,
Mylimą, motiną, madoną,
Mają.
Bazas

2014-04-28 22:38:23

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2014-04-29 00:50:15

Pirmojoje – trūkinėjančios jungtys, be viską aprėpiančio mato...
Skiriamoji terpė – ligota, bet išgyventa (ačiū skiepams!) naktis.
Antroji diena – siekiamybė gelbėtis, kad ir už pradžių pradžios.

Aistringas tekstas, sutinku. 

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2014-04-29 00:23:26

Koks aistringas ilgesys, sako išsinaikinimo ryžtas ir slenkantys pavidalai, kurie gali būti ir ieškotojo klydimai, ir vis ta pati geidžiamoji, viena vienintelė, nors daugialypė. Sugriebsiu už plaukų – švelnumų čia nėr, bet noro per akis.
Nutrint akis iš nuotraukos > nesiderina nutrint ir , būtų Ištrint
Kvadratu ten galima baigti, nes pasakyta esmė (ištrinta iš laiškų, minčių, nuotraukų, gyvenimo). Tai ir bus viską aprėpiantis matas.
Tiesa, nežinau, kur dėti marą ir kita. Toje perėjimo vietoje kažką norisi keisti, ypač minėtąjį matą. 
Pavadinimas – mįslė. Sunku patikėti tokia iškrova po dviejų dienų su kažkuo. Gal dvi dienos yra iki tol ir po to? Arba tiek laiko rašyta.