Kaip žinia, nemažą dalį nusikaltimų įvykdo asocialūs ar degradavę asmenys, o taip pat (tai paaiškėja bylos tyrimo eigoje) tariami ar tikri psichiniai ligoniai. Ne paslaptis, jog neretai imituojama psichinė liga leidžia išvengti pelnytos bausmės už padarytas niekšybes. Tad kaip vis dėlto atskirti tikrą psichą nuo apsimetėlio? Šis klausimas vos ne mirtinai nukamavo gerai nežinomą parapsichologoanatomą dr. (drovuolį) Z. A. Karką, ir jis ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad išklibinti tokią nesveiką padėtį.

Išplėstiniame šundaktarių simpoziume, pasidiskutavęs pats su savimi bei savo atvaizdais pasinėje nuotraukoje ir biotualeto sudaužyto veidrodžio šukėje, minėtasis dr. Kulkštinas, atsiprašau, Karka pasiūlė genialų diagnozavimo variantą – „Žarsteklio testą”. Jo esmė itin paprasta. Žmogžudys ar šiaip koks šunkelių razbaininkas, išdrįsęs simuliuoti psichinę negalią, pristatomas Ignalinos atominėn elektrinėn. Ten tam tipui iškilmingai arba ne (priklausomai nuo TV atstovų dalyvavimo) įteikiamas paprastų paprasčiausias žarsteklis, liaudyje dar vadinamas „kačiarga”. Tada niekadėjui galima pasiūlyti nusileisti į branduolinę šachtą ir iškilmingai (arba ne) dovanotu žarstekliu pakrapštyti urano strypus, idant šie geriau įsirusentų. Jei testuojamasis atsisako vykdyti šį nurodymą, vadinasi, jo stogas dar nenuvažiavęs, ir šarabonai sukasi gerai. O ką daryti su plevėsa, kuris mielai imasi išpildyti aprašyto testo vienintelį grabu atsiduodantį punktą? Į tą klausimą pseudomokslininkas atsako mįslingai: „Na, ką gi čia bepadarysi? Tuomet visuomenė nebeturės pagrindo nerimastauti dėl naujų galimų tokio asmens nusikaltimų”.

Šis iškreiptai optimistinis testas leidžia tikėtis, kad ateityje nusikaltimai visiškai išnyks. Tereikia taip sutvarkyti poįstatyminę bazę, jog šis tikrinimas taptų privalomu visiems be išimties žmogžudžiams, prievartautojams, recydivistams, o taip pat ir šiaip iš pažiūros nekaltiems kvadratiniams bernužėliams.

Ir dar. Graužiamas sąžinės kirmino, dr.Z. A. Kumpis, atsiprašau, tik kaulėta Karka perbristi šio testo labirintus geranoriškai pasisiūlė pats. Šitokio kilnaus poelgio priežastis paprasta: pasirodo, jog vakar, pasidavus moraliniam įtūžiui ir maniakiškam žudymo instinktui bei sutrikus dvasinei pusiausvyrai, šis pročius nieko nenusidėjusiai bei iš visos širdies kiaušinius dėjusiai vištai nukirto galvą. O pasidavęs savo niekingiems gurmaniškiems poreikiams, tą dievo kūrinį negailestingai suvalgė. Mūsų gerbiamą aukurą guodžia viltis, kad iš reaktoriaus šachtos jis iššliauš nuo šios nuodėmės dvasiškai apsivalęs. Gi apvalyti antiradioaktyviai, anot testo kūrėjo, galės šaunioji mūsų medicina, kurios kišenėse mūsų valstybės pastangomis (prisiminus žinomą eilėraštį) „ūbauja šiaurys”.

Voldemaras Zacharka